Sunku paaiškinti, bet paėmus į rankas Damasko durklą, jis tiesiog jaučiasi... kitaip. Ne kaip įprastas peilis. Tekstūra, pusiausvyra – net tai, kaip šviesa krinta į geležtę – tai patraukia dėmesį. Tie plieno raibuliavimai – tai ne tik puošmena. Jie yra valandų valandas trukusio karščio, plaktuko ir kantrybės rezultatas. Ir štai esmė: nėra dviejų vienodų. Kiekvienas iš jų turi savo išvaizdą, savo svorį, netgi savo stilių, jei tai suprantama. Vieni žmonės juos laiko lentynoje, kiti nešiojasi. Bet kuriuo atveju, jie reiškia kažką daugiau nei tik „geležtę“.
Jei kada nors laikėte rankose tikrą Damasko plieno durklą, žinote skirtumą. Tai ne gamykliniai peiliai. Geležtėje jaučiamas ritmas – ji kalta, o ne štampuota, – o tekstūra po pirštais išduoda, kad ją pagamino žmogus, kuriam rūpi. Damasko plieno durklo geležtė – tai ne tik našumas, bet ir ryšys tarp meistro ir plieno. Vieni žmonės juos kabina ant sienos, kiti – iš tikrųjų nešiojasi. Bet kuriuo atveju, jie skirti būti įvertintiems.
Išsirinkti tinkamus Damasko durklus ne visada lengva. Vieni renkasi istorines formas, kiti nori kažko drąsaus ir modernaus. Damasko durklas su skulptūriška rankena, galbūt sidabro inkrustacija – kas gali tikrai išsiskirti. Tai priklauso nuo to, ko siekiate. Norite kažko funkcionalaus? Rinkitės švarų, dviašmenį, gerai subalansuotą. Norite kažko meniško? Pažvelkite į geležtės raštus – kai kurie iš jų atrodo beveik kaip medžio raštas ar dūmai. Viskas slypi detalėse.
